Gintautė + Vytautas
Labai laukiu visų vestuvių, kurias galiu įamžinti. Bet ypatingą jaudulį kelia tos šventės, apie kurias žinau ilgą laiką. Su Gintaute pirmą kartą susirašėme iki jų dienos likus daugiau nei metams. Tai buvo vienas pirmų užsakymų 2018 metų sezonui. Įsivaizduoju, kad tuo metu visos jos ir Vytauto šventės idėjos dar buvo mintyse. Todėl buvo be galo įdomu pamatyti, kaip jos bus įgyvendintos. Ir štai atėjo ilgai laukta jų šventės diena ☺️
Šiltą rugpjūčio 18 dieną vis dar prisimenu su nostalgija. Man visuomet gera grįžti į savo vaikystės ir paauglystės kraštą – Radviliškio rajoną. Ceremonija vyko Sidabrave, fotosesija ir vakarinė dalis – Burbiškio dvaro sodyboje. Fotosesijos metu trumpam užsukome į Kleboniškių kaimą ir šalia jo esantį nuostabų pušyną. Pati diena buvo be galo graži. Ne per karšta, saulėta, paženklinta auksiniu saulėlydžiu. Jaunieji buvo nuostabūs! Nors šią simbolinę dieną dvare buvo ne viena jaunųjų pora, maniškių tai visai neglumino. Kai Gintautei pavargo kojos, batus tiesiog paslėpėme po krūmais. Praleidus su šiais žmonėmis visą dieną, išsiskiriant buvo nuoširdžiai liūdna. Sužavėjo jaunųjų vestuvinis transportas – mažiukas bestogis Volkswagen‘as vabaliukas. Kol aš dirbau, Lukas pabendravo su jo savininku ir sužinojo, kad jis pažįsta mano tėvus, kadangi gyvena tame pačiame kaime. Iškart tapome draugais 😁
Pačios vestuvės buvo suruoštos labai apgalvotai. Pradedant nedidelėmis detalėmis, tokiomis, kaip iš samanų padarytų žiedų krepšeliu ir Vytauto medine varlyte, baigiant labai jaukiai paruošta šventės vieta. Viduje lempučių sukurtas žvaigždėtas dangus, lauke pakabintos supynės, atvira dvaro sodybos erdvė sukūrė labai malonią atmosferą.
Galėčiau daug rašyti apie šias vestuves. Bet lengviau šią istoriją papasakoti nuotraukomis 😊 Dalinuosi su jumis Vytauto ir Gintautės dienos istorija 😊
Labai laukiu visų vestuvių, kurias galiu įamžinti. Bet ypatingą jaudulį kelia tos šventės, apie kurias žinau ilgą laiką. Su Gintaute pirmą kartą susirašėme iki jų dienos likus daugiau nei metams. Tai buvo vienas pirmų užsakymų 2018 metų sezonui. Įsivaizduoju, kad tuo metu visos jos ir Vytauto šventės idėjos dar buvo mintyse. Todėl buvo be galo įdomu pamatyti, kaip jos bus įgyvendintos. Ir štai atėjo ilgai laukta jų šventės diena ☺️
Šiltą rugpjūčio 18 dieną vis dar prisimenu su nostalgija. Man visuomet gera grįžti į savo vaikystės ir paauglystės kraštą – Radviliškio rajoną. Ceremonija vyko Sidabrave, fotosesija ir vakarinė dalis – Burbiškio dvaro sodyboje. Fotosesijos metu trumpam užsukome į Kleboniškių kaimą ir šalia jo esantį nuostabų pušyną. Pati diena buvo be galo graži. Ne per karšta, saulėta, paženklinta auksiniu saulėlydžiu. Jaunieji buvo nuostabūs! Nors šią simbolinę dieną dvare buvo ne viena jaunųjų pora, maniškių tai visai neglumino. Kai Gintautei pavargo kojos, batus tiesiog paslėpėme po krūmais. Praleidus su šiais žmonėmis visą dieną, išsiskiriant buvo nuoširdžiai liūdna. Sužavėjo jaunųjų vestuvinis transportas – mažiukas bestogis Volkswagen‘as vabaliukas. Kol aš dirbau, Lukas pabendravo su jo savininku ir sužinojo, kad jis pažįsta mano tėvus, kadangi gyvena tame pačiame kaime. Iškart tapome draugais 😁
Pačios vestuvės buvo suruoštos labai apgalvotai. Pradedant nedidelėmis detalėmis, tokiomis, kaip iš samanų padarytų žiedų krepšeliu ir Vytauto medine varlyte, baigiant labai jaukiai paruošta šventės vieta. Viduje lempučių sukurtas žvaigždėtas dangus, lauke pakabintos supynės, atvira dvaro sodybos erdvė sukūrė labai malonią atmosferą.
Galėčiau daug rašyti apie šias vestuves. Bet lengviau šią istoriją papasakoti nuotraukomis 😊 Dalinuosi su jumis Vytauto ir Gintautės dienos istorija 😊
INSTAGRAM: @dovilytele
