Tadas ir Rebeka.

Tadas ir Rebeka.

Pasikartosiu 100-ąjį kartą: be galo myliu Lietuvos gamtą. Dar labiau myliu faktą, kad mums niekada nereikia jos ieškoti labai toli. Linksma yra suprasti, kiek kartų net nemąstydama esu pravažiavusi pro vietas, kurios ilgainiui tampa pačiomis gražiausiomis ir tinkamiausiomis fotosesijoms. Viena iš tų vietų man tapo ir laukas, kuriame fotografavome Tadą ir Rebeką.

Rebeka gyvena prie pat gražiųjų Nemenčinės pušynų, todėl jai buvo labai lengva atsakyti į mano klausimą: “Gal netoliese turit kokių pievų ar miškų? 😁” Ji kiekvieną dieną važiuodama į Vilnių, tai ir temato! O dabar, praėjus keliems mėnesiams nuo vestuvių, tai mato ir Tadas. Pasiūlė jie mums susitikti prie Vilniaus universiteto botanikos sodo. Kelias iki gyvo kaulo žinomas, ne vienus jaunuosius teko įamžinti čia. Tik ne šį kartą. Visai netoliese yra laukymė prie pat pušyno, kurią Tadas su Rebeka mums ir užrodė. Miške buvo taip gera, kad sugrįžome čia ir vestuvių metu. Nieko man nėra gražiau už lietuvišką gamtą.

Pasikartosiu 100-ąjį kartą: be galo myliu Lietuvos gamtą. Dar labiau myliu faktą, kad mums niekada nereikia jos ieškoti labai toli. Linksma yra suprasti, kiek kartų net nemąstydama esu pravažiavusi pro vietas, kurios ilgainiui tampa pačiomis gražiausiomis ir tinkamiausiomis fotosesijoms. Viena iš tų vietų man tapo ir laukas, kuriame fotografavome Tadą ir Rebeką.

Rebeka gyvena prie pat gražiųjų Nemenčinės pušynų, todėl jai buvo labai lengva atsakyti į mano klausimą: “Gal netoliese turit kokių pievų ar miškų? 😁” Ji kiekvieną dieną važiuodama į Vilnių, tai ir temato! O dabar, praėjus keliems mėnesiams nuo vestuvių, tai mato ir Tadas. Pasiūlė jie mums susitikti prie Vilniaus universiteto botanikos sodo. Kelias iki gyvo kaulo žinomas, ne vienus jaunuosius teko įamžinti čia. Tik ne šį kartą. Visai netoliese yra laukymė prie pat pušyno, kurią Tadas su Rebeka mums ir užrodė. Miške buvo taip gera, kad sugrįžome čia ir vestuvių metu. Nieko man nėra gražiau už lietuvišką gamtą.