Mantas ir Maryana

Mantas ir Maryana.

Mintimis grįžtu į tą siaubingai karštą liepos dieną, paženklintą labai šeimyniškomis žemaitiškomis vestuvėmis Plungėje. Abu jaunieji ruošėsi tėvų bute, visur aplinkui jautėsi lengvas chaosas, o aš sėdėjau kamputy, gerdama jaunikio mamos (kuri rūpinosi manimi lyg savo vaiku) paruoštą kavą ir jaučiausi, kaip namie 😊 

Įspūdį paliko ne tik šeima, kurios šventę turėjau džiaugsmo įamžinti. Pati Plungė man pasirodė labai gražus miestas. Apskritai, man patinka vykti į mažiau pažįstamas vietoves. Gera ištrūkti iš miesto šurmulio, pamatyti horizontą. Plungėje lankiausi ne kartą, tačiau šįkart buvo kiek kitaip: pradedant nedidele miesto metrikacija, baigiant didingais Oginskių dvaro rūmais. Tai, ką apie dvarą (ir jo teritorijoje esančią biblioteką) kalbėjo Mantas, padarė labai malonų įspūdį. Patiko man ir bibliotekos darbuotojos, leidusios tarp knygų lentynų užfiksuoti kelis kadrus. Juokinga prisiminti, kaip aš žavėjausi rūmų kolonomis, nesuprasdama, kad tai yra net ne paradinė rūmų pusė 😄

Mantas ir Maryana buvo laaaaabai atsipūtę. Atrodo, kad ir kas nutiktų, jų nuotaikos tai nesugadins. O juk tai ir svarbiausia vestuvių metu. Džiaugiuosi, kad tos šypsenos ir juokas atsispindi fotografijose, kurias čia sudėjau. Ir nors visą dieną buvo siaubingai karšta (apie 30 laispnių karščio, jei neklystu), tuo pačiu buvo gera. Visa šventė buvo tokia. Lengva, lėta, jauki, be jokios įtampos. Namo grįžau vėlai, su lauktuvėmis nuo jaunųjų tėvų, patenkinta, net nepavargus. Man patinka tokios vestuvės ☺️

Mintimis grįžtu į tą siaubingai karštą liepos dieną, paženklintą labai šeimyniškomis žemaitiškomis vestuvėmis Plungėje. Abu jaunieji ruošėsi tėvų bute, visur aplinkui jautėsi lengvas chaosas, o aš sėdėjau kamputy, gerdama jaunikio mamos (kuri rūpinosi manimi lyg savo vaiku) paruoštą kavą ir jaučiausi, kaip namie 😊 

Įspūdį paliko ne tik šeima, kurios šventę turėjau džiaugsmo įamžinti. Pati Plungė man pasirodė labai gražus miestas. Apskritai, man patinka vykti į mažiau pažįstamas vietoves. Gera ištrūkti iš miesto šurmulio, pamatyti horizontą. Plungėje lankiausi ne kartą, tačiau šįkart buvo kiek kitaip: pradedant nedidele miesto metrikacija, baigiant didingais Oginskių dvaro rūmais. Tai, ką apie dvarą (ir jo teritorijoje esančią biblioteką) kalbėjo Mantas, padarė labai malonų įspūdį. Patiko man ir bibliotekos darbuotojos, leidusios tarp knygų lentynų užfiksuoti kelis kadrus. Juokinga prisiminti, kaip aš žavėjausi rūmų kolonomis, nesuprasdama, kad tai yra net ne paradinė rūmų pusė 😄

Mantas ir Maryana buvo laaaaabai atsipūtę. Atrodo, kad ir kas nutiktų, jų nuotaikos tai nesugadins. O juk tai ir svarbiausia vestuvių metu. Džiaugiuosi, kad tos šypsenos ir juokas atsispindi fotografijose, kurias čia sudėjau. Ir nors visą dieną buvo siaubingai karšta (apie 30 laispnių karščio, jei neklystu), tuo pačiu buvo gera. Visa šventė buvo tokia. Lengva, lėta, jauki, be jokios įtampos. Namo grįžau vėlai, su lauktuvėmis nuo jaunųjų tėvų, patenkinta, net nepavargus. Man patinka tokios vestuvės ☺️