AŠ IR FOTOGRAFIJA. Fotografiją myliu nuo vaikystės. Dar iki dabar pamenu tą jaudulį, kai supratau, kaip atsukti objektyvą nuo Zenit-E, kaip kiekvieną savaitgalį tempdavausi seserį į laukus, nes degiau noru fotografuoti vis geriau, kaip žarstydavau patarimus apie veidrodinius fotoaparatus, nors pati tokio net neturėjau. Tuo metu nebuvo jokių stabdžių, jokių sienų ar kompleksų, buvo tik didelis noras gilinti savo žinias ir tobulėti. Tiesa, ilgai maniau, kad fotografija man – tik hobis, dalykas, kurį suprantu. Deja, niekada nedrįsau net įsivaizduoti, kad tai gali būti pagrindinė veikla. Todėl įstojau mokytis finansų. Visai kita sritis, ar ne? Juokinga, tačiau dabar, kai nuo mokslų baigimo praėjo 3 metai, tai tėra gyvenimo etapas. Tuo tarpu fotografija vis giliau šaknijosi mano širdyje, kol sprogo tokia galinga liepsna, kurios negaliu suvaldyti. O ir nenoriu! Todėl ta liepsna dalijuosi ir su Jumis.
AŠ IR VESTUVĖS. Vestuves fotografuoju nuo 2012 metų. Iš tiesų esu šiek tiek dėl jų pamišusi. Jaunieji, ruošdamiesi vestuvėms, apgalvoja net smulkiausias detales, tačiau svečiai dažnai visko net nepastebi. Patikėkit manimi, aš pastebiu. Pastebiu kvietimo popieriaus tekstūrą, tobulai išsiuvinėtus suknelės ornamentus, subtiliai išdėliotas gėles ant stalų, temą, siejančią net smulkiausias dekoro detales. Emocija vestuvėse dar įspūdingesnė. Mane jose žavi viskas: pilnas entuziazmo tėvas, mama, drebančiomis rankomis seganti suknelės sagas, jaudulio nenuvaldanti nuotaka, džiaugsmingas, emocijų neslepiantis jaunikis, ašarą braukianti draugė, artimesnė už seserį. Emocijos visus vestuvių trūkumus padaro tobulais. Aš tai stebiu ir fiksuoju, padedu toms istorijoms ir emocijoms likti gyvoms ir neužmirštoms.
AŠ IR ŽMONĖS. Ilgą laiką žmonių bijojau. Tik dažniausiai ne jie, o mano laki fantazija susukdavo būsimų įvykių scenarijų tokia liūdna ir tragiška linkme, kad net pačiai kildavo klausimas, iš kur ji tokia pas mane atsirado. Fotografija šį keistą spektakliuką smarkiai pakoregavo. Jos dėka aš pažinau daugybę žmonių – tokių skirtingų, savitų. Fotografija liepė mano fantazijai mažiau įsivaizduoti, daugiau daryti. Taip fantazija suprato, kad žmonės nesikandžioja, jiems rūpi fantazijos nuomonė. Fantazijai nurimus ir man atsivėrė akys. Šiuo metu visi žmonės man yra labai gražūs, labai fotogeniški, labai malonūs ir visada pasiruošę bendradarbiauti su mano fantazija. Tikiu, tokie žmonės esate ir Jūs.
AŠ IR GYVENIMAS. Gyvenimas yra labai įdomus sutvėrimas. Vieni jį valdo, kiti – ne. Aš linkusi manyti, kad mes su gyvenimu bendradarbiaujame. Jis, žinodamas mano silpnumus ir stiprybes, padeda judėti ta kryptimi, kurioje aš galiu daugiausiai. Aš tuo tarpu nesipriešinu, stengiuosi išnaudoti jo siūlomas galimybes. Pripažįstu, kartais mūsų nuomonės nesutampa, kartais man trūksta motyvacijos ir mes kartu su gyvenimu sėdim. O kartais man gyvenimas sako: “Dovile, nieko nebus, lipk per save ir einam”. Tada aš keliuosi ir einu. Džiaugiuosi, kad atsikeliu, nes tik taip sugebėjau tapti tuo, kuo esu dabar ir nebijoti užsiimti tuo, ką be galo myliu.
Jei perskaitėte mano rašliavą iki galo, AČIŪ! Vadinasi, mums pakeliui. Jei ir Jūs taip manote, man bus be galo malonu su Jumis bendradarbiauti ir padėti Jūsų emocijoms ir prisiminimams gyventi amžinai.