Sveiki! Čia aš. 

Sveiki! Čia aš. 

Aš esu Dovilė.

AŠ IR FOTOGRAFIJA. Fotografiją myliu nuo vaikystės. Dar iki dabar pamenu tą jaudulį, kai supratau, kaip atsukti objektyvą nuo Zenit-E, kaip kiekvieną savaitgalį tempdavausi seserį į laukus, nes degiau noru fotografuoti vis geriau, kaip žarstydavau patarimus apie veidrodinius fotoaparatus, nors pati tokio net neturėjau. Tuo metu nebuvo jokių stabdžių, jokių sienų ar kompleksų, buvo tik didelis noras gilinti savo žinias ir tobulėti. Tiesa, ilgai maniau, kad fotografija man – tik hobis, dalykas, kurį suprantu. Deja, niekada nedrįsau net įsivaizduoti, kad tai gali būti pagrindinė veikla. Todėl įstojau mokytis finansų. Visai kita sritis, ar ne? Juokinga, tačiau dabar, kai nuo mokslų baigimo praėjo 3 metai, tai tėra gyvenimo etapas. Tuo tarpu fotografija vis giliau šaknijosi mano širdyje, kol sprogo tokia galinga liepsna, kurios negaliu suvaldyti. O ir nenoriu! Todėl ta liepsna dalijuosi ir su Jumis.

AŠ IR VESTUVĖS. Vestuves fotografuoju nuo 2012 metų. Iš tiesų esu šiek tiek dėl jų pamišusi. Jaunieji, ruošdamiesi vestuvėms, apgalvoja net smulkiausias detales, tačiau svečiai dažnai visko net nepastebi. Patikėkit manimi, aš pastebiu. Pastebiu kvietimo popieriaus tekstūrą, tobulai išsiuvinėtus suknelės ornamentus, subtiliai išdėliotas gėles ant stalų, temą, siejančią net smulkiausias dekoro detales. Emocija vestuvėse dar įspūdingesnė. Mane jose žavi viskas: pilnas entuziazmo tėvas, mama, drebančiomis rankomis seganti suknelės sagas, jaudulio nenuvaldanti nuotaka, džiaugsmingas, emocijų neslepiantis jaunikis, ašarą braukianti draugė, artimesnė už seserį. Emocijos visus vestuvių trūkumus padaro tobulais. Aš tai stebiu ir fiksuoju, padedu toms istorijoms ir emocijoms likti gyvoms ir neužmirštoms.

AŠ IR ŽMONĖS. Ilgą laiką žmonių bijojau. Tik dažniausiai ne jie, o mano laki fantazija susukdavo būsimų įvykių scenarijų tokia liūdna ir tragiška linkme, kad net pačiai kildavo klausimas, iš kur ji tokia pas mane atsirado. Fotografija šį keistą spektakliuką smarkiai pakoregavo. Jos dėka aš pažinau daugybę žmonių – tokių skirtingų, savitų. Fotografija liepė mano fantazijai mažiau įsivaizduoti, daugiau daryti. Taip fantazija suprato, kad žmonės nesikandžioja, jiems rūpi fantazijos nuomonė. Fantazijai nurimus ir man atsivėrė akys. Šiuo metu visi žmonės man yra labai gražūs, labai fotogeniški, labai malonūs ir visada pasiruošę bendradarbiauti su mano fantazija. Tikiu, tokie žmonės esate ir Jūs.

AŠ IR GYVENIMAS. Gyvenimas yra labai įdomus sutvėrimas. Vieni jį valdo, kiti – ne. Aš linkusi manyti, kad mes su gyvenimu bendradarbiaujame. Jis, žinodamas mano silpnumus ir stiprybes, padeda judėti ta kryptimi, kurioje aš galiu daugiausiai. Aš tuo tarpu nesipriešinu, stengiuosi išnaudoti jo siūlomas galimybes. Pripažįstu, kartais mūsų nuomonės nesutampa, kartais man trūksta motyvacijos ir mes kartu su gyvenimu sėdim. O kartais man gyvenimas sako: “Dovile, nieko nebus, lipk per save ir einam”. Tada aš keliuosi ir einu. Džiaugiuosi, kad atsikeliu, nes tik taip sugebėjau tapti tuo, kuo esu dabar ir nebijoti užsiimti tuo, ką be galo myliu.

Jei perskaitėte mano rašliavą iki galo, AČIŪ! Vadinasi, mums pakeliui. Jei ir Jūs taip manote, man bus be galo malonu su Jumis bendradarbiauti ir padėti Jūsų emocijoms ir prisiminimams gyventi amžinai.

Aš esu Dovilė.

AŠ IR FOTOGRAFIJA. Fotografiją myliu nuo vaikystės. Dar iki dabar pamenu tą jaudulį, kai supratau, kaip atsukti objektyvą nuo Zenit-E, kaip kiekvieną savaitgalį tempdavausi seserį į laukus, nes degiau noru fotografuoti vis geriau, kaip žarstydavau patarimus apie veidrodinius fotoaparatus, nors pati tokio net neturėjau. Tuo metu nebuvo jokių stabdžių, jokių sienų ar kompleksų, buvo tik didelis noras gilinti savo žinias ir tobulėti. Tiesa, ilgai maniau, kad fotografija man – tik hobis, dalykas, kurį suprantu. Deja, niekada nedrįsau net įsivaizduoti, kad tai gali būti pagrindinė veikla. Todėl įstojau mokytis finansų. Visai kita sritis, ar ne? Juokinga, tačiau dabar, kai nuo mokslų baigimo praėjo 3 metai, tai tėra gyvenimo etapas. Tuo tarpu fotografija vis giliau šaknijosi mano širdyje, kol sprogo tokia galinga liepsna, kurios negaliu suvaldyti. O ir nenoriu! Todėl ta liepsna dalijuosi ir su Jumis.

AŠ IR VESTUVĖS. Vestuves fotografuoju nuo 2012 metų. Iš tiesų esu šiek tiek dėl jų pamišusi. Jaunieji, ruošdamiesi vestuvėms, apgalvoja net smulkiausias detales, tačiau svečiai dažnai visko net nepastebi. Patikėkit manimi, aš pastebiu. Pastebiu kvietimo popieriaus tekstūrą, tobulai išsiuvinėtus suknelės ornamentus, subtiliai išdėliotas gėles ant stalų, temą, siejančią net smulkiausias dekoro detales. Emocija vestuvėse dar įspūdingesnė. Mane jose žavi viskas: pilnas entuziazmo tėvas, mama, drebančiomis rankomis seganti suknelės sagas, jaudulio nenuvaldanti nuotaka, džiaugsmingas, emocijų neslepiantis jaunikis, ašarą braukianti draugė, artimesnė už seserį. Emocijos visus vestuvių trūkumus padaro tobulais. Aš tai stebiu ir fiksuoju, padedu toms istorijoms ir emocijoms likti gyvoms ir neužmirštoms.

AŠ IR ŽMONĖS. Ilgą laiką žmonių bijojau. Tik dažniausiai ne jie, o mano laki fantazija susukdavo būsimų įvykių scenarijų tokia liūdna ir tragiška linkme, kad net pačiai kildavo klausimas, iš kur ji tokia pas mane atsirado. Fotografija šį keistą spektakliuką smarkiai pakoregavo. Jos dėka aš pažinau daugybę žmonių – tokių skirtingų, savitų. Fotografija liepė mano fantazijai mažiau įsivaizduoti, daugiau daryti. Taip fantazija suprato, kad žmonės nesikandžioja, jiems rūpi fantazijos nuomonė. Fantazijai nurimus ir man atsivėrė akys. Šiuo metu visi žmonės man yra labai gražūs, labai fotogeniški, labai malonūs ir visada pasiruošę bendradarbiauti su mano fantazija. Tikiu, tokie žmonės esate ir Jūs.

AŠ IR GYVENIMAS. Gyvenimas yra labai įdomus sutvėrimas. Vieni jį valdo, kiti – ne. Aš linkusi manyti, kad mes su gyvenimu bendradarbiaujame. Jis, žinodamas mano silpnumus ir stiprybes, padeda judėti ta kryptimi, kurioje aš galiu daugiausiai. Aš tuo tarpu nesipriešinu, stengiuosi išnaudoti jo siūlomas galimybes. Pripažįstu, kartais mūsų nuomonės nesutampa, kartais man trūksta motyvacijos ir mes kartu su gyvenimu sėdim. O kartais man gyvenimas sako: “Dovile, nieko nebus, lipk per save ir einam”. Tada aš keliuosi ir einu. Džiaugiuosi, kad atsikeliu, nes tik taip sugebėjau tapti tuo, kuo esu dabar ir nebijoti užsiimti tuo, ką be galo myliu.

Jei perskaitėte mano rašliavą iki galo, AČIŪ! Vadinasi, mums pakeliui. Jei ir Jūs taip manote, man bus be galo malonu su Jumis bendradarbiauti ir padėti Jūsų emocijoms ir prisiminimams gyventi amžinai.

  

Aš ir Lukas.

Susipažinkite – tai Lukas. Kodėl jaučiu poreikį jį pristatyti?

Visų pirma, Lukas yra mano geriausias draugas jau ilgiau nei septynerius metus. Per šį laiką įvyko visko, tiek gero, tiek blogo, bet galiu tvirtai sakyti, kad bet kokiems vėjams pučiant, bet kokiems iššūkiams ar sunkumams iškilus, jis visuomet yra nekintantis ir vienintelis pastovus dalykas mano gyvenime. Jis niekada manęs nenuvylė, niekuomet manimi neabejojo, visuomet palaikė, ar bent jau netrukdė (žinoma išskyrus tuos atvejus, kada tai kirtosi su paprasčiausia logika). Jis visuomet yra mano pusėje, kadangi gerai žino, kas vyksta mano chaotiškoje galvelėje. Jis yra tas, su kuriuo man ramu, kurio dėka nieko nebijau.

Antra, Lukas yra panevėžietis visomis geriausiomis to prasmėmis. Pamenu, kažkada seniai su seserimi aptarinėdamos mums pažįstamus to krašto gyventojus, padarėme išvadą, kad visi jie turi kažkokį idėjų variklį savo galvose, visuomet kažko prisimąsto, atranda įvairių verslo idėjų, ar bent jau pastoviai kuria teorijas 😃 Lukas yra tai ir net geriau – jis idėjas, kurios jam gimsta, siekia įgyvendinti (vėlgi, jei tik tai nesikerta su logika). Kodėl kalbu apie logiką? Lukas yra buhalteris, todėl logikos jam tikrai netrūksta. Kartais jos net per daug, kai reikia argumentuoti, kodėl aš turėčiau kažko nesiimti. Bet Lukas yra netipinis buhalteris – jis yra panevėžietiško mąstymo buhalteris – be savo pagrindinės veiklos jis turi galybę kitų užsiėmimų, kuriuos visus pradėjo daryti dėl to, kad sugalvojo ir ta idėja jam labai patiko. Sugalvota idėja nepalieka Luko ramybėje, kol jis ją išbando ir patikrina. Pavyzdžiui, jis sumąstė pradėti www.catnanny.lt Kai papasakojo apie tai, neslėpsiu, abejojau, ar kažkas iš to gausis, tačiau praėjus daugiau nei metams jam puikiai sekasi. Lukas kuria trumpus filmus. Kiekvieną kartą, kai peržiūriu tai, ką naujo sukūrė, matau, kad jis pastoviai tobulėja. Luko gyvenimo logika labai paprasta: geriau išbandyti kažką naujo ir gero, nei mąstyti kas būtų, jei būtų, jei būtų. Lukas užsimano ką nors pamatyti – pamato, nuvykti – nuvyksta, užlipti ant stogo – užlipa, atrasti apleistą bunkerį – atranda. Dėl to su juo neliūdna, neužsisėdim namie.

Šie Luko bruožai kelia trečią priežastį, kodėl noriu Jums jį pristatyti. Jei ne jis, aš nebūčiau išdrįsusi rimtai užsiimti fotografija. Nors fotografuoju jau seniai ir darbo buvo pastoviai, aš savimi abejojau, nepasitikėjau, nežinojau, ar darau progresą. Lukas visuomet mane skatino tobulėti ir nesustoti. Dėl jo didžiulės įtakos dabar esu žymiai geresnėje vietoje, nei būčiau galėjusi pagalvoti. Lukas yra man didelė pagalba darbuose. Kartais jis kartu su manimi vyksta fotografuoti, kartais kartu filmuoja, duoda įdomių idėjų, ką galėčiau naujo sukurti. Lukas yra mano didžiausias kritikas. Su dideliu noru jam duodu peržiūrėti savo darbus, prieš juos įteikdama klientams. Kartais nesutampančios nuomonės dėl rezultato mus įvelia į ilgas diskusijas. Aš tai labai vertinu, nes taip galiu tobulėti.

Turiu vilties, kad su Luku vis dažniau kursime ir darbuosimės kartu. Todėl manau, kad asmeniškai anksčiau ar vėliau su juo susipažinsite ir Jūs. Juk kas gali būti geriau už galimybę dirbti ir kurti su žmogumi, su kuriuo vienu tandemu važiuoji per gyvenimą?

Aš ir Lukas.

Susipažinkite – tai Lukas. Kodėl jaučiu poreikį jį pristatyti?

Visų pirma, Lukas yra mano geriausias draugas jau ilgiau nei septynerius metus. Per šį laiką įvyko visko, tiek gero, tiek blogo, bet galiu tvirtai sakyti, kad bet kokiems vėjams pučiant, bet kokiems iššūkiams ar sunkumams iškilus, jis visuomet yra nekintantis ir vienintelis pastovus dalykas mano gyvenime. Jis niekada manęs nenuvylė, niekuomet manimi neabejojo, visuomet palaikė, ar bent jau netrukdė (žinoma išskyrus tuos atvejus, kada tai kirtosi su paprasčiausia logika). Jis visuomet yra mano pusėje, kadangi gerai žino, kas vyksta mano chaotiškoje galvelėje. Jis yra tas, su kuriuo man ramu, kurio dėka nieko nebijau.

Antra, Lukas yra panevėžietis visomis geriausiomis to prasmėmis. Pamenu, kažkada seniai su seserimi aptarinėdamos mums pažįstamus to krašto gyventojus, padarėme išvadą, kad visi jie turi kažkokį idėjų variklį savo galvose, visuomet kažko prisimąsto, atranda įvairių verslo idėjų, ar bent jau pastoviai kuria teorijas 😃 Lukas yra tai ir net geriau – jis idėjas, kurios jam gimsta, siekia įgyvendinti (vėlgi, jei tik tai nesikerta su logika). Kodėl kalbu apie logiką? Lukas yra buhalteris, todėl logikos jam tikrai netrūksta. Kartais jos net per daug, kai reikia argumentuoti, kodėl aš turėčiau kažko nesiimti. Bet Lukas yra netipinis buhalteris – jis yra panevėžietiško mąstymo buhalteris – be savo pagrindinės veiklos jis turi galybę kitų užsiėmimų, kuriuos visus pradėjo daryti dėl to, kad sugalvojo ir ta idėja jam labai patiko. Sugalvota idėja nepalieka Luko ramybėje, kol jis ją išbando ir patikrina. Pavyzdžiui, jis sumąstė pradėti www.catnanny.lt Kai papasakojo apie tai, neslėpsiu, abejojau, ar kažkas iš to gausis, tačiau praėjus daugiau nei metams jam puikiai sekasi. Lukas kuria trumpus filmus. Kiekvieną kartą, kai peržiūriu tai, ką naujo sukūrė, matau, kad jis pastoviai tobulėja. Luko gyvenimo logika labai paprasta: geriau išbandyti kažką naujo ir gero, nei mąstyti kas būtų, jei būtų, jei būtų. Lukas užsimano ką nors pamatyti – pamato, nuvykti – nuvyksta, užlipti ant stogo – užlipa, atrasti apleistą bunkerį – atranda. Dėl to su juo neliūdna, neužsisėdim namie.

Šie Luko bruožai kelia trečią priežastį, kodėl noriu Jums jį pristatyti. Jei ne jis, aš nebūčiau išdrįsusi rimtai užsiimti fotografija. Nors fotografuoju jau seniai ir darbo buvo pastoviai, aš savimi abejojau, nepasitikėjau, nežinojau, ar darau progresą. Lukas visuomet mane skatino tobulėti ir nesustoti. Dėl jo didžiulės įtakos dabar esu žymiai geresnėje vietoje, nei būčiau galėjusi pagalvoti. Lukas yra man didelė pagalba darbuose. Kartais jis kartu su manimi vyksta fotografuoti, kartais kartu filmuoja, duoda įdomių idėjų, ką galėčiau naujo sukurti. Lukas yra mano didžiausias kritikas. Su dideliu noru jam duodu peržiūrėti savo darbus, prieš juos įteikdama klientams. Kartais nesutampančios nuomonės dėl rezultato mus įvelia į ilgas diskusijas. Aš tai labai vertinu, nes taip galiu tobulėti.

Turiu vilties, kad su Luku vis dažniau kursime ir darbuosimės kartu. Todėl manau, kad asmeniškai anksčiau ar vėliau su juo susipažinsite ir Jūs. Juk kas gali būti geriau už galimybę dirbti ir kurti su žmogumi, su kuriuo vienu tandemu važiuoji per gyvenimą?

INSTAGRAM